Tikriausiai daugeliui pažįstamas jausmas, kai išeidami iš namų nežinome, ar išjungėme lygintuvą. Gamindami valgyti pamirštame užkaistą puodą, o pradėję vieną darbą jaučiame, jog sunku susikoncentruoti, ir iškart imamės kito, nepabaigę pirmojo. Kuo susijusios šios situacijos?
Palyginti su jautiena, kurioje paprastai yra apie 25 % baltymų, žuvimi (18–29 %), kiaušiniais (13 %) ir soja (30 %), fermentuoti ir džiovinti mikrodumbliai yra ne tik daugiausiai baltymų, t.y. apie 35proc., turintis, bet ir bene didžiausiu maistingųjų medžiagų kiekiu pasižymintis maisto šaltinis, kurį subalansuotai mitybai gali vartoti ir veganai. Vienas arbatinis šaukštelis, arba apie 10 g, prilygsta pusės kiaušinio, 100 ml pieno arba 12 g kepsnio baltymų kiekiui.
Vitaminai imunitetui stiprinti ir maisto papildai tikrai veikia, tačiau yra dvi sąlygos: juos reikia vartoti tinkamai (paisant gydytojo ar vaistininko rekomendacijų) ir nuosekliai. Svarbu žinoti, kad vien vitaminai savaime imuniteto nesustiprins, jei organizmą alinsime nuolat persidirbdami, per mažai ilsėdamiesi ir gyvendami pagal principus, kurie niekaip nesusiję su sveikos gyvensenos sąvoka.
Daugelio įsitikinimu vasara – puikus metas sukaupti natūralių iš šviežių daržovių, vaisių, uogų ir kitų gėrybių gaunamų vitaminų bei mineralų, tačiau kai kurių iš jų šiuo metų laiku ir sparčiau netenkame. Kita vertus, nuodugniau panagrinėjus pastebima, kad pramoniniu būdu užaugintose gėrybėse naudingųjų medžiagų – ne tiek jau ir daug.
Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninę sistemą. Ant imuninių ląstelių buvo rasti vitamino D receptoriai. Vitaminas D padeda imuninei sistemai, nes paveikia imuninių ląstelių, tokių kaip T limfocitai, aktyvaciją.
Širdies ligos – taip pat ir viena pagrindinių mirties priežasčių, todėl prevencija – išties labai svarbi. Sveika gyvensena tampa vienu svarbiausių aspektų siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar sumažinti jų riziką. Tai akcentuoja ir PSO (Pasaulio sveikatos organizacija), ragindama daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.
Vieni iš dažniausiai pasitaikančių pokovidinio sindromo simptomų – nuovargis, nusilpęs imunitetas, kvėpavimo sistemos sutrikimai, raumenų skausmas ir neuropsichologiniai negalavimai.
Imunitetas skirstomas į įgimtą, neretai vadinamą nespecifinį, ir įgytą imunitetą – specifinį. Organizmui susidūrus su dažniausiais peršalimų sukėlėjais – virusais, tarp jų ir SARS-COV-2, reaguoja abi šios imuniteto dalys. Tam, kad imunitetas būtų stiprus, labai svarbi darni įgimto ir įgyto imuniteto veikla.
