Šiuolaikiniam žmogui vienu svarbiausių faktorių kasdieniniam produktyvumui tampa imunitetas ir gera savijauta. Imunitetas veikia tarsi mūsų organizmo skydas ir padeda nesustoti siekiant kasdienių tikslų. Jeigu skydas yra silpnas ar pažeistas, pradedame negaluoti ir esame priversti keisti įprastą ritmą – mūsų produktyvumas mažėja, ir pripažinkime, jog šiandieninėje visuomenėje retas iš mūsų turi laiko sirgti.
Imunitetas ir pagrindiniai imuniteto tipai
Imunitetas skirstomas į įgimtą, neretai vadinamą nespecifinį, ir įgytą imunitetą – specifinį. Organizmui susidūrus su dažniausiais peršalimų sukėlėjais – virusais, tarp jų ir SARS-COV-2, reaguoja abi šios imuniteto dalys. Tam, kad imunitetas būtų stiprus, labai svarbi darni įgimto ir įgyto imuniteto veikla.
Įgimto (nespecifinio) imuniteto funkciją atlieka tam tikros mūsų kraujo ląstelės – neutrofilai, makrofagai, taip pat fiziniai bei cheminiai barjerai – oda, gleivinė, žarnyno mikroflora, fermentai. Šie barjerai gali užkirsti kelią ligos sukėlėjo patekimui ir tolimesniam jo plitimui mūsų organizme.
Įgytas (specifinis) imunitetas nuo nespecifinio atsako skiriasi tuo, kad specifinis imunitetas pasižymi specifine reakcija į infekcinių ligų sukėlėjus. Įprastai specifinis imunitetas „įsijungia“ praėjus 4 – 7 dienoms po patogeno patekimo į organizmą, o iki tol svarbiausias vaidmuo apsigynime nuo infekcijų sukėlėjų tenka įgimtam (nespecifiniam) imunitetui.
Bendra imuniteto funkcija priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, patiriamo streso, mitybos ir aplinkos veiksnių. Norint palaikyti normalų imunitetą svarbu sureguliuoti prieš tai išvardintus faktorius – nepraleisti kasdienio pasivaikščiojimo ir mankštos bent 15 min., vengti įtampos, ypač srityse, kuriose negalime turėti įtakos. Rinktis naudingus maisto produktus, kaip šviežios daržovės ir vaisiai, kurie yra praturtinti vitaminais, mineralais ir skaidulinėmis medžiagomis.
Gyvenant aktyviai yra sunku išlaikyti subalansuotą gyvenimo būdą, tačiau sustiprinti barjerines organizmo funkcijas gali padėti maisto papildų vartojimas. Nors pavienės medžiagos gali būti naudingos organizmui, tačiau siekiant efektyvaus poveikio tikslinga būtų rinktis kompleksinės sudėties maisto papildus.
Medicininiai grybai ir augalinės medžiagos stipriam imunitetui
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus tikslinga imtis priemonių, kurios užkirstų kelią tolesniam viruso plitimui organizme, o susirgus pagreitintų organizmo atsigavimą ir pasveikimą.
Gerai žinoma, kad normaliai imuninės sistemos funkcijai palaikyti gali padėti visiems pažįstamos medžiagos: vitaminas C, vitaminas D, cinkas, vaistinis šalavijas. Taip pat pastebimas vis didesnis susidomėjimas medicininiais grybais ir jų teikiama nauda žmogaus sveikatai.
Medicininiai grybai. Vienas žinomiausių medicininių grybų – valgomasis dantenis (Lentinula edodes) arba dar vadinamas Shiitake yra kilęs iš rytų Azijos ir vertinamas dėl savo vaistinių savybių jau daugiau kaip du tūkstančius metų.
Kininis kordicepsas (Cordyceps sinensis) – Azijoje plačiai žinomas grybas, paplitęs Himalajų kalnuose. Šis grybas išsiskiria savo poveikiu palaikant normalią imuninės sistemos veiklą.
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) plačiai paplitusi visame pasaulyje, vertinama dėl savo poveikio palaikant svarbiausias imuniteto funkcijas.
Medicininių grybų sudėtyje gausu antioksidantų, B ir D vitaminų grupių, taip pat beta-gliukanų. Beta-gliukanai – natūralūs polisacharidai, pasižymintys imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu. Medicininiuose grybuose esantys beta-gliukanai pasižymi itin geru biologiniu bioprieinamumu – yra geriau pasisavinami, lyginant su beta-gliukanais, kurie gaunami iš kitų šaltinių, pavyzdžiui iš augalų.
Vitaminas C – Ester-C®. Kita svarbi medžiaga – patentuota vitamino C forma Ester-C®, kuri išlieka organizme iki 24 valandų. Ši vitamino C forma nedirgina skrandžio, nėra toksiška kepenims, lėčiau pasišalina iš organizmo. Rekomenduojama vitamino C dozė suaugusiems: vyrams – 90 mg, o moterims 75 mg per parą, tačiau pajutus pirmuosius peršalimo simptomus nepabijoti rinktis didesnės vitamino C dozės, kurios gali būti iki 2000 mg.
Geresniam vitamino C pasisavinimui yra itin svarbūs ir flavanodai. Flavonoidai yra antioksidantai, kurie gali daryti įtaką tose organizmo vietose, kurios laiko vandenį(kraujyje, kepenyse, inkstuose, plaučių skystyje, ašarose ir t.t.).Moksliniais tyrimais įrodyta, kad flavonoidai reikalingi vitamino C pasisavinimui, taip pat pasižymi vitaminą C nuo oksidacijos apsaugančiu poveikiu – apsaugo vitaminą C nuo suirimo.
Propolis. Dar viena reikšminga medžiaga – propolis, kuri vertinama dėl gydomųjų, moksliniais tyrimais patvirtintų savybių. Dėl turtingos savo sudėties (flavonoidų, vitaminų, mineralinių ir kitų aktyvių medžiagų) propolis puikiai veikia kaip profilaktikos priemonė nuo peršalimo. Išvertus iš graikų kalbos, propolis reiškia „miesto apsaugą“. Kaip ir miestams, taip ir mūsų organizmui yra reikalinga patikima apsauga.
Cinko, propolio, vitamino C, vitamino D taip pat ir nerūgštinės, ilgiau veikiančios vitamino C formos (Ester C®) bei flavonoido kvercetino medžiagų derinys leidžia efektyviai stiprinti imunitetą.
Mokslo įkvėptas sprendimas
Maisto papildas „Stiprus imunitetas“ sukurtas Lietuvoje, vykdant mokslinius projektus ir bendradarbiaujant su LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mokslininkais.
„Stiprus imunitetas“ sudėtyje esančios kruopščiai atrinktos imuninės sistemos funkcijos palaikymui reikalingos medžiagos skatina imuninės sistemos ląstelių aktyvumą ir naujų imunitetui svarbių ląstelių vystymąsi. Sudėtyje net 11 skirtingų veikliųjų medžiagų stipriam imunitetui ir organizmo apsaugai. Vitaminai, augalinės medžiagos ir net trys medicininių grybų ekstraktai padeda puoselėti gerą imunitetą ir gerą savijautą.
Didesnės negu kituose maisto papilduose randamų vitaminų ir mikroelementų – vitamino C, vitamino D, cinko dalys bei subalansuoti kitų svarbių augalinių medžiagų – šaltalankių bei propolio, kuriuose gausu flovanoidų, saldymedžio, imbierų ekstraktai ir medicininių grybų, beta gliukanų kiekiai skirti efektyviam ir greitam poveikiui pasiekti. Rekomenduojama vartoti profilaktiškai šaltuoju metų sezonu – 7 dienų kursais.
Svarbu, jog pajutus pirmuosius peršalimo simptomus pasirinktumėte veiksmingas priemones, kurios leistų į mylimas veiklas grįžti greičiau. Jei savo sveikata rūpinatės nuosekliai, imuniteto stiprinimo profilaktika maisto papildais gali padėti jums veikti nepertraukiamai.
Papildomai apie vaistų, maisto papildų ir vitaminų panaudojimą galima paskaityti: Ilgalaikio nuovargio priežastis – smegenų rūkas