Lietuviškai English Русский

LAIMINGA PAKUOTĖ

laiminga

KLAUSK EKSPERTO

Ekspertas

MŪSŲ PARTNERIAI

abc
Akcijos
Klubas
 
PRADŽIA arrow MŪSŲ GAMINIAI arrow Maisto papildai pagal paskirtį arrow Širdžiai arrow Cordisol
Cordisol Spausdinti El. paštas

  Įsigykite "Cordisol" internetu pigiau!

Image

Cordisol

Maisto papildas

Pakuotė - 60 kapsulių

Sudėtyje esančios medžiagos:

  • Papildo organizmą kaliu ir magniu.
  • Palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.

Sudėtis

Vienoje kapsulėje yra:

  • Kalio citrato (atitinkančio 100 mg kalio) -  277 mg,
  • Magnis - 137 mg.

Vartojimas. Gerti po 1-2 kapsules 2 - 3 kartus per dieną.

Sudėtinių dalių savybės

Kalis

Kalis – tai svarbiausias organizmo katijonas, kuris dalyvauja plintant nerviniam impulsui, palaikant normalų organizmo pH, ląstelių osmosinį slėgį, dirglumą ir kitas funkcijas. Daug kalio aptinkama bulvėse, bananuose, avokadose, melionuose, razinose, apelsinuose, špinatuose, pupose, mėsoje, piene, sūryje.
Kalio apykaitą organizme reguliuoja antinksčių žievės hormonai ir inkstai. Kalis veikia širdies raumens ir nervinio impulso laidžiosios sistemos ląstelių funkciją, skatina skeleto skersaruožių raumenų ląstelių dirglumą ir tuo užtikrina šių raumenų kontrakciją. Apie 98 proc. kalio kaupiasi ląstelėse ir tik 0,4 proc. kalio yra kraujo serume. Dėl kai kurių priežasčių kalio kiekis ląstelėse ir kraujyje gali sumažėti – vystosi hipokalemija. Taip būna vartojant kai kuriuos diuretikus, širdį veikiančius glikozidus, vemiant, viduriuojant, nepilnavertiškai maitinantis, badaujant, gausiai prakaituojant, sumažėjus magnio kiekiui (magnis reikalingas normaliam kalio pasisavinimui ir jo apykaitai), gausiai vartojant alkoholį, intensyviai sportuojant. Sumažėjus kalio kiekiui organizme vargina bendras silpnumas, atsiranda širdies ritmo sutrikimai, raumenų skausmas ir silpnumas, vidurių užkietėjimas, atsiranda troškulys, sausėja oda, sumažėja kraujospūdis. Kalio citratas mažiau nei kitos kalio druskos dirgina skrandį, neduoda staigių kalio koncentracijos pakilimų kraujyje, šarmina šlapimą ir užkerta kelią inkstų akmenų formavimuisi. ( By David S Goldfarb, M.D Director, Kidney Stone Prevention Program, St. Vincents Hospital
Professor of Medicine and Physiology, NYU School of Medicine)

Magnis

Įvairiuose magnio junginiuose yra nevienodas elementinio magnio kiekis. Daugiausia gryno magnio yra magnio okside. Jame elementinio (gryno) magnio yra 5,9–12 kartų daugiau nei organinėse magnio druskose (laktate, gliukonate, aspartate). Magnio oksidas mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą, gerai tirpsta skrandžio sultyse, sudarydamas lengvai pasisavinamą magnio formą–magnio chloridą, o pastarasis labai gerai pasisavinamas plonajame žarnyne, nekenkia žarnyno mikroflorai.

Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų. Suaugusio žmogaus organizme du trečdaliai magnio randami kauluose. Magnis dalyvauja nervų sistemos veikloje, termoreguliacijos procesuose, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, atpalaiduoja raumenis, būtinas energijai ląstelėse kaupti, svarbus kalcio apykaitai. Magnis taip pat plečia kraujagysles, reguliuoja kraujo spaudimą, gerina periferinę kraujotaką. Trūkstant magnio kraujyje sumažėja kalcio ir kalio kiekis.
Magnio trūkumas gali išsivystyti dėl gausaus alkoholio, kavos vartojimo, nudegimų, hiperkalcemijos, sergant cukriniu diabetu, viduriuojant, laikantis dietų, sportuojant, dažnai patiriant stresą, gausiai prakaituojant.

Literatūra:

1. Peterson LN. Potassium in nutrition. In: O'Dell BL, Sunde RA, eds. Handbook of nutritionally essential minerals. New York: Marcel Dekker, Inc; 1997:153-183.
2. Sheng H-W. Sodium, chloride and potassium. In: Stipanuk M, ed. Biochemical and Physiological Aspects of Human Nutrition. Philadelphia: W.B. Saunders Company; 2000:686-710.
3.Genn ari FJ. Hypokalemia. N Engl J Med. 1998;339(7):451-458.
4. Young DB, Lin H, McCabe RD. Potassium's cardiovascular protect mechanisms. Am J Physiol. 1995;268(4 Pt 2):R825-837
5. Farmakologijos vadovėlis, 1986m., psl.291
6. Cox IM, Campbell MJ, Dowson D. Red blood cell magnesium and chronic fatigue syndrome. Lancet 1991;337:757–60.
4. Howard JM, Davies S, Hunnisett A. Magnesium and chronic fatigue syndrome. Lancet 1992;340:426.
5. NM. Magnesium and chronic fatigue. Lancet 1991;338:66 [letter].
6. Hinds G, Bell NP, McMaster D, McCluskey DR. Normal red cell magnesium concentrations and magnesium loading tests in patients with chronic fatigue syndrome. Ann Clin Biochem 1994;31(Pt 5):459–61.


GAMINTOJAS

UAB „Aconitum“, Taikos pr. 102, Kaunas, Lietuva.

www.aconitum.lt

Parengė gyd. Aistė Malinauskienė
Konsultavo prof. Romualdas Basevičius

 
 
< Ankstesnis   Kitas >