Įsigykite "Meflovan complex" internetu pigiau!

Maisto papildas

Pakuotė – 40 kapsulių

Sudėtis

Vienoje kapsulėje yra:

• Izoflavonų - 20 mg
• Geležies - 7 mg
• Folio rūgšties - 200 mikrogramų
• Hialurono rūgšties - 3 mg
• Vitamino C - 30 mg
• Magnio -100 mg
• Vitamino D3 - 2,5 mikrogramo

Sudėtyje esančios medžiagos tinka:

• Moters lytinei funkcijai palaikyti.
• Kai vargina menopauzė ar priešmenstruaciniai funkciniai sutrikimai.

Vartojimas

Gerti  po 1 kapsulę 2  kartus per dieną.

Sudėtinių dalių savybės

Izoflavonai

Izoflavonai dar kitaip vadinami natūraliais estrogenais, nes organizme jie jungiasi prie estrogeninių receptorių ir veikia panašiai kaip estrogenai. Izoflavonai lengvina menopauzės simptomus, reguliuoja hormonų lygį premenopauzės metu, padeda osteoporozės atvejais. Izoflavonai – genisteinas ir  daidzeinas –  pasižymi antioksidacinėmis  bei fitoestrogeninėmis savybėmis, gali padėti užkirsti kelią navikiniams susirgimams, ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, gerinti kraujotaką, mažinti uždegimą, stiprinti imuninę sistemą.

Geležis

Geležis yra vienas iš svarbiausių elementų mūsų organizme, labai svarbi hemoglobino ir mioglobino sudėtinė dalis. Hemoglobinas yra medžiaga, kuri suteikia kraujui raudoną spalvą. Jis prisiriša prie deguonies ir perneša jį į ląsteles. Mioglobinas dažniausiai yra randamas raumenyse. Geležis taip pat yra įvairių fermentų sudėtyje, kurie yra būtini visiems mūsų organizmo procesams.

Folio rūgštis

Folio rūgštis skatina geležies įsisavinimą, taip pat būtina ląstelių (branduolio) baltymų susidarymui. Folio rūgštis mažina homocisteino kiekį kraujyje. Atlikti tyrimai rodo, kad homocisteinas pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatina trombų susidarymą, aterosklerozės vystymąsi.

Hialurono rūgštis

Hialurono rūgštis yra mukopolisacharidų tipo biopolimeras. Ji aptinkama kaip natrio druska. Hialurono rūgštis sąveikauja su baltymais, vandeniu, dalyvauja biologiniuose procesuose. Dėl hialurono rūgšties sąveikos su vandeniu padidėja odos elastingumas, stangrumas, lygumas, švelnumas, sumažėja raukšlės. Hialurono rūgštis pagreitina audinių ląstelių atsinaujinimo prosesus, taip pat pasižymi angiogeneziniu poveikiu, gerina mikrocirkuliaciją. Hialurono rūgštis mažina odos sausumą, perštėjimą, deginimo pojūtį, skatina naujų odos ląstelių dauginimąsi ir odos žaizdų gijimą. Hialurono rūgštis gali padėti išlaikyti lygią ir elastingą odą. Hialurono rūgšties yra epidermyje ir dermoje. 50 proc.hialurono rūgšties, esančios epidermyje, metabolizuojama ir išskiriama per 24 valandas. Senėjant hialurono rūgšties mažėja, nes mažiau sintezuojama, be to, hialurono rūgštis persiskirsto – pereina iš epidermio į dermą. Dėl šių abiejų priežasčių oda plonėja, sensta, sumažėja odos drėkinimas. Norint išlaikyti gražią odą tenka papildomai vartoti hialurono rūgšties.

Vitaminas C

Vitaminas C (askorbo rūgštis) dalyvauja įvairiuose organizmo fiziologiniuose procesuose: jungiamojo audinio metabolizme, glikozaminoglikanų sintezėje, stiprina imuninę sistemą, dalyvauja cholesterolio metabolizme, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, stiprina kraujagyslių sieneles, reikalingas geležies pasisavinimui.
Vitamino C poreikis padidėja varginant dažnai pasitaikančiam ar pastoviam stresui, rūkoriams, sergant infekcinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, nepilnavertiškai maitinantis.

Magnis

Įvairiuose magnio junginiuose yra nevienodas elementinio magnio kiekis. Daugiausia gryno magnio yra magnio okside. Jame elementinio (gryno) magnio yra 5,9–12 kartų daugiau nei organinėse magnio druskose (laktate, gliukonate, aspartate). Magnio oksidas mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą, gerai tirpsta skrandžio sultyse, sudarydamas žarnyne lengvai pasisavinamą magnio formą–magnio chloridą, kuris gerai pasisavinamas plonajame žarnyne, nekenkia žarnyno mikroflorai. Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų. Jis dalyvauja nervų sistemos veikloje, termoreguliacijos procesuose, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, atpalaiduoja raumenis, būtinas energijai ląstelėse kaupti, svarbus kalcio apykaitai. Magnis taip pat plečia kraujagysles, reguliuoja kraujo spaudimą, gerina periferinę kraujotaką.

Vitaminas D3

Vitaminas D (kalciferolis) yra riebaluose tirpstantis vitaminas. Svarbiausios formos yra vitaminas D2 (ergokalciferolis) ir vitaminas D3 (cholekalciferolis). Vitaminas D aptinkamas žuvų taukuose, riebiose žuvyse, kiaušinio trynyje. Viena iš svarbiausių vitamino D3 funkcijų yra kalcio, fosforo, magnio apykaitos reguliavimas. Vitaminas D3 padeda šioms svarbioms medžiagoms išsilaikyti kauluose, saugo nuo osteoporozės, reguliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą žarnyne. Didesnio kiekio šio vitamino reikia nėštumo metu, sergant inkstų ir kepenų ligomis. Trūkstant vitamino D minkštėja kaulai, silpsta raumenys, sutrinka dantų augimas.

Efektyvumą įrodantys moksliniai tyrimai

* 1995 m. Anglijos Duno Mitybos Centro mokslininkai 9 mėnesius tyrė premenopauzinio amžiaus moteris ir nustatė, kad, vartojant izoflavonus, sumažėjo cholesterolio kiekis, pagerėjo lytinių hormonų apykaita, menstruacinis ciklas pasidarė reguliarus.

* Vartojant izoflavonus 5–6 savaites ir netaikant jokių dietos apribojimų, sumažėja blogojo cholesterolio ir padidėja gerojo cholesterolio kiekis žmogaus organizme, padidėja kaulų tankis, sumažėja osteoporozės rizika. (1999m. Kopenhagos Pano institutas, Toronto Michaelio ligoninė, Šiaurės Karolinos universitetas, 1998m. – Hjustono Beiloro koledžas ir Ilinojaus universitetas, 1995 m. Anglijos Mitybos centras).

* Premenopauzinio amžiaus moterims  1 mėnesį skirti izoflavonai. Pastebėta, kad izoflavonai reguliuoja menstruacinį ciklą:  ovuliacijos metu mažina liuteinizuojančio hormono ir folikulus stimuliuojančio kiekį, didina estradiolio koncentraciją, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Izoflavonų poveikis panašus į antiestrogeninių vaistų poveikį.(Cassidy A, Bingham S, Setchell KD. Am J Clin Nutr. 1994 Sep;60(3):333-40.)

* Atlikti dvigubai akli, placebo kontroliuojami, randomizuoti tyrimai su 200 postmenopauzinio amžiaus moterų. Kaulų mineralinis tankis matuotas tyrimo pradžioje ir po 1 metų nuo gydymo pradžios. Viena grupė moterų vartojo izoflavonus, kita grupė – placebo. Visoms moterims buvo skiriama  kalcio ir vitamino D3. Moterų, kurios vartojo izoflavonus, kaulų mineralinis tankis mažėjo lėtai, jos mažiau rizikavo susirgti osteoporoze. (Chen YM et al. J Clin Endocrinol Metab. 2003 Oct;88(10):4740-7)

* Vyresniems nei 65 metų žmonėms 3 metus vartojant kalcio ir vitamino D nustatyta, kad lėčiau mažėja kaulinė masė, ir lūžimų skaičius sumažėja 7 proc. (Dawson-Hughes)

* 60 pacientų buvo suskirstyti į 2 grupes. Viena grupė vartojo magnio, o kita - placebo. 12 valandų monitoruotas AKS, pulsas, magnio kiekis serume. Išvada: magnis buvo gerai toleruojamas, nebuvo šalutinių reiškinių, taip pat kraujospūdžio pavojingo sumažėjimo bei pulso suretėjimo.(Muir KW, Lees KR.,University Department of Medicine and Therapeutics, Gardiner Institute, Western Infirmary, Glasgow, Scotland.)

* Atlikus multicentrinius tyrimus įrodyta, kad magnis pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, gerina kraujotaką.(Muir KW, Department of Neurology, Southern General Hospital, Glasgow, Scotland.)

* Magnis žymiai sumažina įvairių širdies ritmo sutrikimų dažnį.(American Journal of Clinical Nutrition 2002; 75:               550-554        ; Klevay LM, Milne DB, Am J Clin Nutr. 2002;75:               550-554        .)

* Magnis efektyvus norint sumažinti eklampsijos riziką. (The Lancet 359: 1877-90, June 1, 2002).

* Magnis postmenopauzinio amžiaus moterims padeda išvengti įvairių širdies ritmo sutrikimų. (American Journal Clinical Nutrition 75: 550-54, 2002)
* Magnis padeda išvengti trombozės komplikacijų sergant koronarine širdies liga.
(Shechter M, et al. Am J Cardiol July 15, 1999;84: 152-6.)

* Ištyrus didelę populiaciją žmonių nustatyta, kad gaunant pakankamai magnio sumažėja antro tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizika.(Diabetes Care 20(4): 545, 1997.)

* Per pastaruosius 20 metų atlikta 16 tyrimų ir nustatyta, kad magnis vertingas sergant hipertenzine liga.(Hypertension 31 (Part 1): 131, 1998.)

* Vienerius metus vartojant 350 mg magnio per dieną mažėja širdies priepuolių skaičius ir staigių mirčių nuo širdies ligų skaičius. (British Medical Journal 307: 585, 1993.)

* 40 sergančių migrena 3 mėnesius buvo skiriama po 600 mg magnio ir pastebėta, kad sumažėjo migrenos priepuolių skaičius. (Cephalalgia 16: 257, 1996.)

Literatūra:

1.Cassidy A, Bingham S, Setchell KDR. Biological effects of soy protein rich in isoflavones on menstrual cycle of premenopausal women. Am J Clin Nutr 1994; 60:333-340.
2.Anderson JW, Johnstone BM, Cook-Newell ME. Meta-analysis of the effects of soy protein intake on serum lipids. N Engl J Med. 1995;333(5):276-282.
3.Weggemans RM, Trautwein EA. Relation between soy-associated isoflavones and LDL and HDL cholesterol concentrations in humans: a meta-analysis. Eur J Clin Nutr. 2003;57(8):940-946.
4.Squadrito F, Altavilla D, Crisafulli A, et al. Effect of genistein on endothelial function in postmenopausal women: a randomized, double-blind, controlled study. Am J Med. 2003;114(6):470-476.
5. Nestel PJ, Yamashita T, Sasahara T, et al. Soy isoflavones improve systemic arterial compliance but not plasma lipids in menopausal and perimenopausal women. Arterioscler Thromb Vasc Biol. 1997;17(12):3392-3398.
6. Hale GE, Hughes CL, Robboy SJ, Agarwal SK, Bievre M. A double-blind randomized study on the effects of red clover isoflavones on the endometrium. Menopause. 2001;8(5):338-346.
7.Simons LA, von Konigsmark M, Simons J, Celermajer DS. Phytoestrogens do not influence lipoprotein levels or endothelial function in healthy, postmenopausal women. Am J Cardiol. 2000;85(11):1297-1301.
8.Steinberg FM, Guthrie NL, Villablanca AC, Kumar K, Murray MJ. Soy protein with isoflavones has favorable effects on endothelial function that are independent of lipid and antioxidant effects in healthy postmenopausal women. Am J Clin Nutr. 2003;78(1):123-130.
9. DeLuca HF and Zierold C. Mechanisms and functions of vitamin D. Nutr Rev 1998;56:S4-10. [PubMed abstract]
10. Reichel H, Koeffler H, Norman AW. The role of vitamin D endocrine system in health and disease. N Engl J Med 1989;320:980-91. [PubMed abstract]
11. van den Berg H. Bioavailability of vitamin D. Eur J Clin Nutr 1997;51 Suppl 1:S76-9. [PubMed abstract]
12. Institute of Medicine, Food and Nutrition Board. Dietary Reference Intakes: Calcium, Phosphorus, Magnesium, Vitamin D and Fluoride. National Academy Press, Washington, DC, 1999.
13. Shils ME. Modern Nutrition in Health and Disease. 9th ed. Baltimore: Williams & Wilkins, 1999.
14. Standing Committee on the Scientific Evaluation of Dietary Reference Intakes, Food and Nutrition Board, Institute of Medicine. Dietary Reference Intakes for Calcium, Phosphorus, Magnesium, Vitamin D and Fluoride. Washington DC: The National Academies Press, 1997.
15. U.S. Department of Agriculture. Results from the United States Department of Agriculture's 1994-96 Continuing Survey of Food Intakes by Individuals/Diet and Health Knowledge Survey. 1994-96. http://www.barc.usda.gov/bhnrc/foodsurvey/Products9496.html#foodandnutrientintakes.
16. Subar AF, Krebs-Smith SM, Cook A, Kahle LL. Dietary sources of nutrients among US adults. J Am Diet Assoc 1998;98:537-47.
17. U.S. Department of Agriculture ARS. USDA Nutrient Database for Standard Reference Release 19. Nutrient Data Laboratory Home Page. 2003. http://www.nal.usda.gov/fnic/foodcomp.
18. Starobrat-Hermelin B, Kozielec T. The effects of magnesium physiological supplementation on hyperactivity in children with attention deficit hyperactivity disorder (ADHD). Positive response to magnesium oral loading test. Magnes Res 1997;10:149–56.
20. Paolisso G, Scheen A, D’Onofrio FD, Lefebvre P. Magnesium and glucose homeostasis. Diabetologia 1990;33:511–4 [review].
19. Eibl NL, Schnack CJ, Kopp H-P, et al. Hypomagnesemia in type II diabetes: effect of a 3-month replacement therapy.
21. Moorkens G, Manuel y Keenoy B, Vertommen J, et al. Magnesium deficit in a sample of the Belgian population presenting with chronic fatigue. Magnes Res 1997;10:329–37.
22. Cox IM, Campbell MJ, Dowson D. Red blood cell magnesium and chronic fatigue syndrome. Lancet 1991;337:757–60.
23. Howard JM, Davies S, Hunnisett A. Magnesium and chronic fatigue syndrome. Lancet 1992;340:426.
24. NM. Magnesium and chronic fatigue. Lancet 1991;338:66 [letter].
25. Hinds G, Bell NP, McMaster D, McCluskey DR. Normal red cell magnesium concentrations and magnesium loading tests in patients with chronic fatigue syndrome. Ann Clin Biochem 1994;31(Pt 5):459–61.

GAMINTOJAS

UAB „Aconitum“, Taikos pr. 102, Kaunas, Lietuva.

www.aconitum.lt

Parengė gyd. Aistė Malinauskienė
Konsultavo prof. Romualdas Basevičius