Šiltuoju metų laiku vitaminų gauname iš šviežių daržovių ir vaisių. Nors žiemą parduotuvėse irgi gausu daržo ir sodo gėrybių, tačiau jos atkeliavusios iš tolimų kraštų – kas žino, kiek atvežtiniame obuolyje ar brokolyje tėra likę vertingų maisto medžiagų ir vitaminų. O jų atsargos organizme žiemą sparčiai senka. Medikai pataria vartoti vitaminų papildomai. Deja, statistikos duomenys rodo, kad vitaminų vartoja tik kas penktas mūsų šalies gyventojas, o nuolatos vartojančiųjų skaičius dar mažesnis. Taigi ar mūsų organizmui vitaminai išties būtini, ar viską apie juos žinome?

Specialistai vienu balsu tvirtina, kad vitaminų reikia visiems – vaikams, moksleiviams, studentams, dirbantiems žmonėms ir garbaus amžiaus sulaukusiems seneliams. Ypač svarbus mūsų organizmui vitaminas C. Jo labai reikia tada, kai patiriame stresą, kai nusilpsta sveikata, kai ima varginti lėtinės ligos.

Šiltuoju metų laiku vitaminų gauname iš šviežių daržovių ir vaisių. Nors žiemą parduotuvėse irgi gausu daržo ir sodo gėrybių, tačiau jos atkeliavusios iš tolimų kraštų – kas žino, kiek atvežtiniame obuolyje ar brokolyje tėra likę vertingų maisto medžiagų ir vitaminų. O jų atsargos organizme žiemą sparčiai senka. Medikai pataria vartoti vitaminų papildomai. Deja, statistikos duomenys rodo, kad vitaminų vartoja tik kas penktas mūsų šalies gyventojas, o nuolatos vartojančiųjų skaičius dar mažesnis. Taigi ar mūsų organizmui vitaminai išties būtini, ar viską apie juos žinome?

Specialistai vienu balsu tvirtina, kad vitaminų reikia visiems – vaikams, moksleiviams, studentams, dirbantiems žmonėms ir garbaus amžiaus sulaukusiems seneliams. Ypač svarbus mūsų organizmui vitaminas C. Jo labai reikia tada, kai patiriame stresą, kai nusilpsta sveikata, kai ima varginti lėtinės ligos.

Iš kur kilo pavadinimas „vitaminas“?

XIX a.–XX a. pradžioje vakarinės Azijos dalies ir Polinezijos bei Japonijos salų gyventojai masiškai pradėjo sirgti sunkia liga. Juos vargino periferinės nervų, širdies ir kraujagyslių sistemų pažeidimai, tinimai, vėliau – raumenų atrofija (nykimas). Liga buvo pavadinta beri-beri vardu. 1911 m. Javos saloje bei Sumatroje ši liga nusinešė daugybę gyvybių. Japonai pastebėjo, jog šia liga dažniausiai sirgdavo jūrininkai arba prasčiau besimaitinantys žmonės.

Dar 1897 m. olandų gydytojas C. Eikmanas, dirbdamas Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri-beri liga, pasireiškiančia nervų uždegimu. Panašiai sirgo ir kalėjimo kieme poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus (lesindamas vištas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eikmanas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokios organizmui būtinos maisto medžiagos, kurios negaunant ir susergama nervų uždegimu (1929 metais už šį atradimą C. Eikmanas buvo apdovanotas Nobelio premija). Tačiau beri-beri liga buvo sergama visame pasaulyje, ypač šiaurėje, kur ryžių, juolab poliruotų, niekas nevalgė. Tai kas gi tai?

Į šį klausimą atsakė lenkų kilmės biochemikas K. Funkas, 1911 m. iš ryžių išskyręs kristalinę medžiagą, išgydančią beri-beri ligą. Šios medžiagos sudėtyje, be vandenilio ir deguonies, buvo rasta ir aminų (azoto), todėl šį junginį mokslininkas pasiūlė pavadinti gyvenimo aminu, arba vitaminu (lot. vita – gyvybė, gyvenimas; amine – azotas). Vėliau tą patį junginį K. Funkas išskyrė iš mielių, pieno, karvių galvos smegenų, citrinos sulčių. Tai buvo vitaminas B1. Atradęs pirmąjį vitaminą, K. Funkas iškėlė hipotezę kad ir kitos ligos (skorbutas, rachitas, pelagra) gali būti gydomos vitaminais. Iš pradžių buvo manoma, kad vitaminai būtinai turi savo sudėtyje turėti aminorūgštį. Vėlesni tyrimai tai paneigė, tačiau vitaminų pavadinimas liko. Ligas, sukeltas ypatingojo junginio trūkumo, imta vadinti avitaminozėmis.

O kodėl vitaminas C?

Tyrimai buvo atliekami toliau – moks-lininkai vieną po kito atrado vis kitus B grupės vitaminus (šiek tiek vėliau jie pradėti skirstyti į B1, B2 ir t.t.). Tada atėjo laikas ieškoti vaistų (vitaminų) nuo skorbuto. Viskas prasidėjo nuo eksperimentinių gyvūnų maitinimo avižine koše. Vėliau paaiškėjo, jog valgydami bet kurių javų grūdų sergantieji skorbutu sveiksta lengviau ir greičiau. Tiesa, šio stebuklingojo „vaisto“ pačiuose grūduose nėra, tik jų daiguose. Jo yra ir sultingose daržovėse, vaisiuose, šviežiame piene. Kaitinant pieną ši medžiaga suyra. 1920 m. buvo pasiūlyta šią stebuklingą medžiagą pavadinti vitaminu C. Beje, labai greitai mokslininkai nustatė, kad skorbutu serga tik jūros kiaulytės, žmogbeždžionės ir, žinoma, jų artimiausi giminaičiai – žmonės. 1922 m. vitaminas C pirmą kartą buvo išskirtas iš baltagūžio kopūsto sulčių. Dar vėliau iš citrinos išskirtas ir išgrynintas vitaminas C gavo askorbo rūgšties pavadinimą.

Kodėl jis toks reikalingas?

Daugumos žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparnių bei primatų (taigi ir žmogaus) organizmas pats negamina vitamino C (jo reikia gauti iš maisto), kiti gyvūnai askorbo rūgšties pasigamina kepenyse iš angliavandenių. Kam gi to reikia? Priežasčių yra daug, tačiau svarbiausia – reguliuoti oksidacijos procesus. Ką beveiktume, mums reikia energijos, ir ji – cheminė, mechaninė, elektrostatinė, nervinė ar net psichinė – atsiranda iš to paties oksidacijos proceso, kuris būtų neįmanomas be deguonies. Nedaugelis gali sulaikyti kvėpavimą ilgiau nei minutei, o ilgesnis nei 5 minučių deguonies badas pražudo galvos smegenis. Energijai gaminti reikalingas ne tik deguonis, bet ir įvairūs fermentai, angliavandeniai, riebalai bei daugelis kitų biologiškai veiklių medžiagų. O kuo čia dėtas vitaminas C?
Gamtoje oksidacijos procesai ne visada vyksta sklandžiai. Dėl kai kurių priežasčių, dažniausiai vidinių (ultravioletinių spindulių pertekliaus, apsinuodijimų, radiacijos, kai kurių ligų), gali susidaryti ne galutiniai oksidacijos produktai, bet laisvieji radikalai, vėliau – ir jų grandinės. Tokių audringų reakcijų baigtis – degimai ir sprogimai. Laimė, gyvi organizmai nesudega. O nudegimų – pasitaiko. Oda apdega dėl stipraus ultravioletinių spindulių poveikio (vasarą nusvylame ilgai būdami saulėje), „dega“ plaučiai įkvepiant ozono, o koncentruotas vandenilio peroksidas gali nužudyti bet kurį gyvą organizmą. Nuo tokių negandų ir gelbsti askorbo rūgštis. Vitaminas C yra pagrindinis ginklas, antioksidantas, saugantis žmogaus organizmą (ir kraujyje esančius riebalus, arba lipidus) nuo nepageidaujamų oksidacijos procesų. Taigi vitaminas C padeda išvengti aterosklerozės, stiprina bendrą organizmo būklę, kontroliuoja šimtus organizme vykstančių procesų.

Ne tik antioksidantas

Askorbo rūgštis turi įtakos ir fermentų, dalyvaujančių perduodant nervinius impulsus galvos smegenims, aktyvumui. Jei organizme trūksta vitamino C, sulėtėja protinės galimybės. Tai dažnas reiškinys anksti pavasarį.
Vitaminas C skatina ir kolageno (svarbiausio jungiamojo audinio baltymo) sintezę. Jei vitamino C trūksta, ima klibėti dantys, suminkštėja kremzlinis audinys, susilpnėja kraujagyslių sienelės, oda praranda gyvybingumą.
Be to, askorbo rūgštis dalyvauja karnitino sintezėje. Karnitinas – atsakingas už riebalų oksidavimą, kitaip sakant, „sudeginimą“. Tačiau riebalai teikia energijos. Jeigu organizmas gauna per mažai riebalų, žmogus nusilpsta, vėliau – išsenka. Silpnumas iš dalies siejamas su anemija (mažakraujyste). Jos priežastis gali būti ir geležies trūkumas organizme. O vitaminas C palengvina geležies pasisavinimą.
Naujausi tyrimai nevaisingumo srityje rodo, jog vitaminas C gali padėti vyrams, kuriems nustatytas padidėjęs spermatozoidų klampumas (kuo didesnis klampumas, tuo nejudresni spermatozoidai) ar spermatozoidų agliutinacija („sulipimas“).

Kaip vitaminas C vartojamas?

Mūsų organizmas pasisavina vitamino C tik tiek, kiek jam reikia. Vidutinis vitamino C paros poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, jo organizmo būklės ir kitų veiksnių. Daugiau vitamino C reikia nėščiosioms, kūdikį žindančioms moterims, taip pat tiems žmonėms, kurie rūko ar vartoja didesnius kiekius alkoholio, serga kai kuriomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Didesnės nei įprastai vitamino C dozės rekomenduojamos prasidėjus peršalimo ligų sezonui, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms.

Ar askorbo rūgštis nepavojinga?

Rekomenduojamos (ar net didesnės) vitamino C dozės yra ne tik naudingos, bet kartais būtinos, nes askorbo rūgšties poreikis padidėja esant bet kokiam stresui, fiziniam ar psichiniam krūviui, taip pat sergant. Tačiau vitamino C perteklius gali kauptis žmogaus organizme ir sutrikdyti gliukozės pasisavinimą ir sukelti kitų nepageidaujamų reiškinių. Beje, askorbo rūgšties perteklius iš organizmo pasišalina oksalo rūgšties pavidalu. Jei tai vyksta ilgesnį laiką, inkstuose ar net šlapimo pūslėje gali susidaryti akmenų.

Tobulesnis ir saugesnis

Pasak Kauno Kalniečių poliklinikos bendrosios praktikos gydytojos Lilijos Stankevičienės, tokių pavojų nesukelia pailginto veikimo vitaminas C, esantis preparate „Vitamin C prolong“. Mokslininkai ilgai tyrinėjo, kaip galima būtų pailginti vitamino C veikimą. Mat paprasto vitamino C koncentracija organizme didėja labai greitai, bet taip pat labai staigiai krinta, kitaip tariant, vitaminas C greitai pasišalina iš organizmo, tad ir nėra stabilaus poveikio, atsiranda nepageidaujamų reiškinių. Iš puikios kokybės Ester–C žaliavos pagamintame vitamine C esanti esterinė jungtis lemia lėtesnį jo išsiskyrimą iš organizmo, todėl organizme susidaro tolygesnė ir ilgiau išliekanti vitamino C koncentracija. Būdamas ilgiau organizme, vitaminas C kur kas labiau stiprina imunitetą, saugo nuo virusinių kvėpavimo takų ligų, palaiko žarnyno funkcijas, gerina savijautą. Kadangi pailginto veikimo vitaminas C per šlapimo takus išsiskiria pamažėle, nesiformuoja oksalatiniai akmenys. Kai vitamino C organizme yra pakankamai, ir nuotaika būna linksmesnė, geresnė. Ne veltui vitaminas C vadinamas juoko vitaminu. O linksmas žmogus rečiau serga. Gal ir tiesa?

  Įsigykite "Geležis + vitaminas C prolong" internetu pigiau!